Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu
Santuokos nutraukimas bendru abiejų sutuoktinių sutikimu – tai pats patogiausias santuokos nutraukimo būdas. Jis yra pigiausias, nes sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo; greičiausias, nes įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos ir neskausmingiausias sutuoktiniams skyrybų būdas, kadangi iš esmės sutuoktiniai patys sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitaria tarpusavyje (nors sutartis turi tenkinti viešąjį interesą bei nepažeisti sutuoktinių teisių ir interesų).
CK 3.51 straipsnis įtvirtina tokį santuokos nutraukimo būdą, kai nėra sutuoktinių ginčo dėl santuokos nutraukimo ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Nors naujasis CK taikomas palyginus neseniai, šis santuokos nutraukimo būdas yra gana dažnas. Manytume, kad tai yra tam tikra atmaina anksčiau galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse įtvirtinto santuokos nutraukimo būdo civilinės metrikacijos įstaigoje (šiuo metu tokia galimybė panaikinta).
Šiame straipsnyje nagrinėjamą santuokos nutraukimo būdą įstatymas sieja su trimis būtinomis prielaidomis. Nutraukti santuoką šiuo būdu galima esant visoms trims žemiau įvardytoms sąlygoms, kurios nurodytos CK 3. 51 straipsnio 1 dalyje:
- reikalinga, kad nuo santuokos sudarymo būtų praėję daugiau nei vieni metai. Manytina, kad šis terminas nustatytas siekiant užkirsti kelią lengvabūdiškiems, neapgalvotiems, impulsyviems sutuoktinių sprendimams skirtis, taip pat nesudaryti sąlygų fiktyvių santuokų sudarymui. Šis terminas taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu. Kitais atvejais (būdais) nutraukti santuoką galima ir nepraėjus metams po santuokos sudarymo;
- sutuoktiniai turi būti sutarę ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Taigi sutuoktiniai norėdami nutraukti savo santuoką supaprastinta tvarka, privalo susitarti ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių, t.y. sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, santuokos nutraukimas supaprastinta tvarka negalimas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo turi būti pridėta prie sutuoktinių pareiškimo nutraukti santuoką (CPK 539 str. 2 d.). Pagal CK 3.52 straipsnio 2 dalį santuokos nutraukimo padarinių sutartis turi būti sudaryta raštu. Tokią sutartį sutuoktiniai gali surašyti ir patys, tačiau rekomenduotina, kad jų prašymu tokią sutartį parengtų advokatas. Šioje sutartyje sutuoktinių privalo būti aptarti tokie klausimai:
a) turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas (sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį sutuoktiniai pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, ir konkrečiai nurodoma, koks turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui). Sutuoktiniai privalo sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje, t. y. nutraukus santuoką, šis klausimas nebegali būti keliamas, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo kito sutuoktinio bendrą turtą. Kad sutuoktiniai neturi bendro, t. y. dalytino, turto, privalu nurodyti sutartyje. Kai dalijami nekilnojamieji ar kitokie registruotini daiktai, sutartyje būtina tiksliai nurodyti juos identifikuojančius duomenis, kad šiuos daiktus būtų galima įvardyti teismo sprendime ir nutraukus santuoką įregistruoti teismo sprendimą viešame registre. Jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį (CK 3.101 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje turto padalijimo klausimai išsprendžiami atsižvelgiant į vedybų sutarties sąlygas. Jeigu sutuoktiniai dar prieš nutraukiant santuoką yra pasidaliję turtą notarine ar teismo tvarka (CK 3.116, 3.124 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje tik nurodoma, kad bendras turtas jau yra pasidalytas, o teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi pateikiama notariškai patvirtinta turto padalijimo sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo sutuoktinių turtas padalintas jau anksčiau;
b) turi būti pasisakyta dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Sutartyje nurodoma, kuris sutuoktinis kuriam teiks išlaikymą, nurodant išlaikymo dydį ir būdą (periodiniais mokėjimais, vienkartine suma, natūra ir pan.). Jeigu nė vienam iš sutuoktinių nereikia išlaikymo, apie tai taip pat pažymima sutartyje. Tačiau tokia sutarties sąlyga neužkerta kelio ateityje, pasikeitus aplinkybėms (pvz., vienam iš buvusių sutuoktinių sunkiai susirgus ir pan.), išlaikymo reikalingam sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo bendrąja tvarka (CK 3.72 str.). Jeigu dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nuspręsta vedybų sutartyje, šitai nurodoma santuokos nutraukimo padarinių sutartyje, o vedybų sutartis pateikiama teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi;
c) turi būti pasisakyta kaip sutarta dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką (CK 3.169 str.), jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Taigi turi būti nurodyta, su kuriuo iš tėvų nutraukus jų santuoką lieka gyventi vaikai. Šiuo atveju sutuoktiniai sutartyje taip pat privalo aptarti tvarką, pagal kurią skyrium gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku ir dalyvaus jį auklėjant. Kai nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės (pvz., nustatoma, kad su vaiku žiauriai elgiamasi ir pan.), bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos ar tvarkos nustatymo;
d) sutartyje turi būti susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Privaloma nurodyti konkretus nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimai, konkreti suma, natūra (CK 3.196 str.). Jeigu vėliau pasikeičia aplinkybės, dėl kurių reikalinga keisti vaikų išlaikymo dydį ar būdą (pvz., vaikas sunkiai suserga ir kt.), tėvams nesutarus, dėl vaiko išlaikymo pakeitimo galima kreiptis į teismą bendrąja tvarka;
- trečioji būtina sąlyga – abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs. Tokia sąlyga įtrauktas, kad kadangi nutraukiant santuoką šiuo būdu reikalinga abiejų sutuoktinių išreikšta ir suderinta valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek ir dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Todėl ir įtraukta tokia įstatymo sąlyga. Jeigu vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, santuokos nutraukimas tokiais atvejais gali vykti CK 3.55 str. arba 3.60 str. nustatyta tvarka.
Pagal CK 3.51 str. 2 d. santuoka bendru sutuoktinių susitarimu nutraukiama supaprastinta tvarka, t. y. ypatingąja, teisena (CPK 538-541 str.). Šios bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes ginčo tarp sutuoktinių nėra, o teismas patikrinęs ar tikrai santuoka yra faktiškai iširusi ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti, taip pat ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, patenkina pareiškimą ir nutraukia santuoką.
Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašyme, be duomenų, numatytų CPK 135 str., reikia nurodyti sutuoktinių gimimo metus; aplinkybę, kad yra visos CK 3.51 str. minimos sąlygos; priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo ir nėra tikimybės, jog jie susitaikys (pvz., faktinis šeimos santykių nutrūkimas dėl sutuoktinių charakterių nesutapimo, sutuoktinių nesutarimai dėl bendrų lėšų naudojimo, savitarpio pareigų ir teisių, šeimos planavimo ir pan.); duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, taip pat turi būti nurodyta, kad kreditoriams yra pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą (CK 3.126 str.); reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti nutraukus santuoką (CPK 539 str. 1 d.). Taip pat privaloma pridėti santuokos liudijimą. Pagal CPK 83 str. 1 d. 12 p. nutraukiant santuoką bendru susitarimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
Paprastai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos paprastai žodinio proceso tvarka, nes teismui keliamas tikslas sutaikyti sutuoktinius (CPK 540 str. 1 d.). Tačiau teisėjas gali nuspręsti nagrinėti bylą ir rašytinio proceso tvarka. Pavyzdžiui, rašytinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama tada, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, yra tinkamai sudarę santuokos nutraukimo padarinių sutartį ir teisėjui dėl jos turinio nekyla papildomų klausimų, akivaizdu, kad šeima tikrai iširo ir nebus įmanoma sutuoktinių sutaikyti; sutuoktiniai neturi kreditorių ir pan.
Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, skiriamas teismo posėdis, į kurį kviečiami sutuoktiniai, o prireikus – ir kiti asmenys (pvz., nepilnamečiai vaikai, kad išklausyti jų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo; kreditoriai, siekiant išsiaiškinti, ar jie nepareikš sutuoktiniams turtinių reikalavimų, ir pan.). Tačiau šiuo atveju teismo posėdžio protokolas nerašomas (CPK 540 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo byla turi būti išnagrinėta per trisdešimt dienų nuo prašymo priėmimo dienos (CPK 540 str. 2 d.).
Teisėjas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CPK 164 str. 4 p.). Teismas gali bylą sustabdyti tiek sutuoktinių prašymu, tiek savo iniciatyva, kai bylos aplinkybės leidžia manyti, kad santuoką galima išsaugoti ir sutuoktiniai gali susitaikyti. Sustabdyta byla atnaujinama bet kurio iš sutuoktinių prašymu. Bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti bylą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui. Jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (CK 3.54 str. 3 d.). Teismo nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą neužkerta kelio sutuoktiniams paduoti naują prašymą (CPK 297 str. 2 d.).
Tačiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienus metus kartu nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno iš sutuoktinių ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d.). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismas privalo patikrinti teisinių santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį (CK 3.53 str. 3 d.). Tinkamai sudarytos sutarties sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą (CPK 541 str. 1 d.). Teismas, prieš tvirtindamas teisinių santuokos nutraukimo padarinių sutartį, privalo patikrinti, ar jos sąlygos yra teisėtos, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų (CK 3.53 str. 4 d.). Viešajai tvarkai prieštaraujančios būtų tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., panaikina nepilnamečių vaikų teisę likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, kol jie sulauks pilnametystės), gerai moralei, bendriesiems teisės principams (CK 1.81 str.), pavyzdžiui, sutuoktinio išlaikymą sieja su jo atsisakymu sudaryti naują santuoką ar kitokiu būdu riboja jo asmeninių sprendimų laisvę ir pan. Vaikų interesus pažeidžiančios sutarties sąlygos tokios, kurios jų išlaikymą daro priklausomą nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo (pvz., tėvas įsipareigoja išlaikyti vaikus, jeigu žmona nesudarys naujos santuokos arba jeigu vaikai kas savaitę jį lankys, arba jeigu vaikai išsikels iš tėvo buto ir pan.), taip pat kai sutarto išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, ir panašiai. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančios sąlygos yra tokios, kurios riboja sutuoktinio turtines ar asmenines neturtines teises, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą (pvz., atimama teisė turėti santuokinę pavardę, bendras sutuoktinių turtas, yra padalijamas neadekvačiai nelygiomis dalimis, ribojamos kito sutuoktinio su vaikais susijusios teisės ir pan.).
Nustatęs tokias aplinkybes, teismas negali tvirtinti sutarties. Tokiais atvejais teismas turi sutuoktiniams nurodyti, kodėl viena ar kita sutarties sąlyga yra neteisėta, pasiūlyti ją pakeisti, o bylą sustabdyti (CPK 164 str. 4 p.). Sutuoktinių, kurie per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos teisėjui nepateikia pataisytos sutarties, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju sutuoktiniai gali iš naujo kreiptis į teismą.
Santuokos nutraukimas bendru abiejų sutuoktinių sutikimu – tai pats patogiausias santuokos nutraukimo būdas. Jis yra pigiausias, nes sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo; greičiausias, nes įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos ir neskausmingiausias sutuoktiniams skyrybų būdas, kadangi iš esmės sutuoktiniai patys sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitaria tarpusavyje (nors sutartis turi tenkinti viešąjį interesą bei nepažeisti sutuoktinių teisių ir interesų).
CK 3.51 straipsnis įtvirtina tokį santuokos nutraukimo būdą, kai nėra sutuoktinių ginčo dėl santuokos nutraukimo ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Nors naujasis CK taikomas palyginus neseniai, šis santuokos nutraukimo būdas yra gana dažnas. Manytume, kad tai yra tam tikra atmaina anksčiau galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse įtvirtinto santuokos nutraukimo būdo civilinės metrikacijos įstaigoje (šiuo metu tokia galimybė panaikinta).
Šiame straipsnyje nagrinėjamą santuokos nutraukimo būdą įstatymas sieja su trimis būtinomis prielaidomis. Nutraukti santuoką šiuo būdu galima esant visoms trims žemiau įvardytoms sąlygoms, kurios nurodytos CK 3. 51 straipsnio 1 dalyje:
- reikalinga, kad nuo santuokos sudarymo būtų praėję daugiau nei vieni metai. Manytina, kad šis terminas nustatytas siekiant užkirsti kelią lengvabūdiškiems, neapgalvotiems, impulsyviems sutuoktinių sprendimams skirtis, taip pat nesudaryti sąlygų fiktyvių santuokų sudarymui. Šis terminas taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu. Kitais atvejais (būdais) nutraukti santuoką galima ir nepraėjus metams po santuokos sudarymo;
- sutuoktiniai turi būti sutarę ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Taigi sutuoktiniai norėdami nutraukti savo santuoką supaprastinta tvarka, privalo susitarti ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių, t.y. sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, santuokos nutraukimas supaprastinta tvarka negalimas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo turi būti pridėta prie sutuoktinių pareiškimo nutraukti santuoką (CPK 539 str. 2 d.). Pagal CK 3.52 straipsnio 2 dalį santuokos nutraukimo padarinių sutartis turi būti sudaryta raštu. Tokią sutartį sutuoktiniai gali surašyti ir patys, tačiau rekomenduotina, kad jų prašymu tokią sutartį parengtų advokatas. Šioje sutartyje sutuoktinių privalo būti aptarti tokie klausimai:
a) turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas (sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį sutuoktiniai pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, ir konkrečiai nurodoma, koks turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui). Sutuoktiniai privalo sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje, t. y. nutraukus santuoką, šis klausimas nebegali būti keliamas, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo kito sutuoktinio bendrą turtą. Kad sutuoktiniai neturi bendro, t. y. dalytino, turto, privalu nurodyti sutartyje. Kai dalijami nekilnojamieji ar kitokie registruotini daiktai, sutartyje būtina tiksliai nurodyti juos identifikuojančius duomenis, kad šiuos daiktus būtų galima įvardyti teismo sprendime ir nutraukus santuoką įregistruoti teismo sprendimą viešame registre. Jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį (CK 3.101 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje turto padalijimo klausimai išsprendžiami atsižvelgiant į vedybų sutarties sąlygas. Jeigu sutuoktiniai dar prieš nutraukiant santuoką yra pasidaliję turtą notarine ar teismo tvarka (CK 3.116, 3.124 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje tik nurodoma, kad bendras turtas jau yra pasidalytas, o teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi pateikiama notariškai patvirtinta turto padalijimo sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo sutuoktinių turtas padalintas jau anksčiau;
b) turi būti pasisakyta dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Sutartyje nurodoma, kuris sutuoktinis kuriam teiks išlaikymą, nurodant išlaikymo dydį ir būdą (periodiniais mokėjimais, vienkartine suma, natūra ir pan.). Jeigu nė vienam iš sutuoktinių nereikia išlaikymo, apie tai taip pat pažymima sutartyje. Tačiau tokia sutarties sąlyga neužkerta kelio ateityje, pasikeitus aplinkybėms (pvz., vienam iš buvusių sutuoktinių sunkiai susirgus ir pan.), išlaikymo reikalingam sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo bendrąja tvarka (CK 3.72 str.). Jeigu dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nuspręsta vedybų sutartyje, šitai nurodoma santuokos nutraukimo padarinių sutartyje, o vedybų sutartis pateikiama teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi;
c) turi būti pasisakyta kaip sutarta dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką (CK 3.169 str.), jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Taigi turi būti nurodyta, su kuriuo iš tėvų nutraukus jų santuoką lieka gyventi vaikai. Šiuo atveju sutuoktiniai sutartyje taip pat privalo aptarti tvarką, pagal kurią skyrium gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku ir dalyvaus jį auklėjant. Kai nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės (pvz., nustatoma, kad su vaiku žiauriai elgiamasi ir pan.), bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos ar tvarkos nustatymo;
d) sutartyje turi būti susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Privaloma nurodyti konkretus nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimai, konkreti suma, natūra (CK 3.196 str.). Jeigu vėliau pasikeičia aplinkybės, dėl kurių reikalinga keisti vaikų išlaikymo dydį ar būdą (pvz., vaikas sunkiai suserga ir kt.), tėvams nesutarus, dėl vaiko išlaikymo pakeitimo galima kreiptis į teismą bendrąja tvarka;
- trečioji būtina sąlyga – abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs. Tokia sąlyga įtrauktas, kad kadangi nutraukiant santuoką šiuo būdu reikalinga abiejų sutuoktinių išreikšta ir suderinta valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek ir dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Todėl ir įtraukta tokia įstatymo sąlyga. Jeigu vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, santuokos nutraukimas tokiais atvejais gali vykti CK 3.55 str. arba 3.60 str. nustatyta tvarka.
Pagal CK 3.51 str. 2 d. santuoka bendru sutuoktinių susitarimu nutraukiama supaprastinta tvarka, t. y. ypatingąja, teisena (CPK 538-541 str.). Šios bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes ginčo tarp sutuoktinių nėra, o teismas patikrinęs ar tikrai santuoka yra faktiškai iširusi ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti, taip pat ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, patenkina pareiškimą ir nutraukia santuoką.
Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašyme, be duomenų, numatytų CPK 135 str., reikia nurodyti sutuoktinių gimimo metus; aplinkybę, kad yra visos CK 3.51 str. minimos sąlygos; priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo ir nėra tikimybės, jog jie susitaikys (pvz., faktinis šeimos santykių nutrūkimas dėl sutuoktinių charakterių nesutapimo, sutuoktinių nesutarimai dėl bendrų lėšų naudojimo, savitarpio pareigų ir teisių, šeimos planavimo ir pan.); duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, taip pat turi būti nurodyta, kad kreditoriams yra pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą (CK 3.126 str.); reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti nutraukus santuoką (CPK 539 str. 1 d.). Taip pat privaloma pridėti santuokos liudijimą. Pagal CPK 83 str. 1 d. 12 p. nutraukiant santuoką bendru susitarimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
Paprastai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos paprastai žodinio proceso tvarka, nes teismui keliamas tikslas sutaikyti sutuoktinius (CPK 540 str. 1 d.). Tačiau teisėjas gali nuspręsti nagrinėti bylą ir rašytinio proceso tvarka. Pavyzdžiui, rašytinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama tada, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, yra tinkamai sudarę santuokos nutraukimo padarinių sutartį ir teisėjui dėl jos turinio nekyla papildomų klausimų, akivaizdu, kad šeima tikrai iširo ir nebus įmanoma sutuoktinių sutaikyti; sutuoktiniai neturi kreditorių ir pan.
Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, skiriamas teismo posėdis, į kurį kviečiami sutuoktiniai, o prireikus – ir kiti asmenys (pvz., nepilnamečiai vaikai, kad išklausyti jų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo; kreditoriai, siekiant išsiaiškinti, ar jie nepareikš sutuoktiniams turtinių reikalavimų, ir pan.). Tačiau šiuo atveju teismo posėdžio protokolas nerašomas (CPK 540 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo byla turi būti išnagrinėta per trisdešimt dienų nuo prašymo priėmimo dienos (CPK 540 str. 2 d.).
Teisėjas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CPK 164 str. 4 p.). Teismas gali bylą sustabdyti tiek sutuoktinių prašymu, tiek savo iniciatyva, kai bylos aplinkybės leidžia manyti, kad santuoką galima išsaugoti ir sutuoktiniai gali susitaikyti. Sustabdyta byla atnaujinama bet kurio iš sutuoktinių prašymu. Bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti bylą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui. Jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (CK 3.54 str. 3 d.). Teismo nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą neužkerta kelio sutuoktiniams paduoti naują prašymą (CPK 297 str. 2 d.).
Tačiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienus metus kartu nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno iš sutuoktinių ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d.). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismas privalo patikrinti teisinių santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį (CK 3.53 str. 3 d.). Tinkamai sudarytos sutarties sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą (CPK 541 str. 1 d.). Teismas, prieš tvirtindamas teisinių santuokos nutraukimo padarinių sutartį, privalo patikrinti, ar jos sąlygos yra teisėtos, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų (CK 3.53 str. 4 d.). Viešajai tvarkai prieštaraujančios būtų tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., panaikina nepilnamečių vaikų teisę likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, kol jie sulauks pilnametystės), gerai moralei, bendriesiems teisės principams (CK 1.81 str.), pavyzdžiui, sutuoktinio išlaikymą sieja su jo atsisakymu sudaryti naują santuoką ar kitokiu būdu riboja jo asmeninių sprendimų laisvę ir pan. Vaikų interesus pažeidžiančios sutarties sąlygos tokios, kurios jų išlaikymą daro priklausomą nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo (pvz., tėvas įsipareigoja išlaikyti vaikus, jeigu žmona nesudarys naujos santuokos arba jeigu vaikai kas savaitę jį lankys, arba jeigu vaikai išsikels iš tėvo buto ir pan.), taip pat kai sutarto išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, ir panašiai. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančios sąlygos yra tokios, kurios riboja sutuoktinio turtines ar asmenines neturtines teises, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą (pvz., atimama teisė turėti santuokinę pavardę, bendras sutuoktinių turtas, yra padalijamas neadekvačiai nelygiomis dalimis, ribojamos kito sutuoktinio su vaikais susijusios teisės ir pan.).
Nustatęs tokias aplinkybes, teismas negali tvirtinti sutarties. Tokiais atvejais teismas turi sutuoktiniams nurodyti, kodėl viena ar kita sutarties sąlyga yra neteisėta, pasiūlyti ją pakeisti, o bylą sustabdyti (CPK 164 str. 4 p.). Sutuoktinių, kurie per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos teisėjui nepateikia pataisytos sutarties, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju sutuoktiniai gali iš naujo kreiptis į teismą.
RSS Feed
