Skyrybos nepraejus metams galimos tik jei skiriamasi ieškinio teisena (dėl vieno iš sutuoktinių kaltės), tokiu atveju dėl santuokos nutraukimo galima kreiptis ir anksčiau.
Jeigu sutuoktiniai nusprendžia palaukti, kol sueis vieneri metai nuo santuokos sudarymo, kad galėtų nutraukti santuoką supaprastinta tvarka, tačiau faktiškai gyvena ir tvarko ūkį atskirai, įstatymai numato galimybę padalinti turtą dar iki santuokos nutraukimo. Tokiu atveju sutuoktiniai gali sudaryti susitarimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo. Pažymėtina, kad šis susitarimas galioja tik tuomet, kai yra patvirtintas notaro. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ar kitais pagrindais, teismui teikiamas šis susitarimas ir klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo teisme nebėra sprendžiamas.
Pagal Lietuvos teisės aktus šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi, kuria tarpusavio nuolaidomis išsprendžiamas kilęs teisminis ginčas. Teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymas nedraudžia santuokos nutraukimo byloje, iškeltoje pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį. Iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri yra sudaroma sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu. Atsižvelgiant į tai, santuokos nutraukimo byloje dėl sutuoktinio kaltės sutuoktiniai gali sudaryti ir teikti teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje būtų susitariama dėl nepilnamečių vaikų, taip pat vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatytmo, dalyvavimo juos auklėjant, taip pat vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos bei dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų pasidalinimo. Teismas įvertina ar šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, patvirtina sutuoktinių sudarytą taikos sutartį ir nutraukia santuoką.
Taigi, santuokos nutraukimas nepraėjus metams yra sudėtingesnis, tačiau taip pat galimas. Priklausomai nuo situacijos ir klientų poreikių, mūsų skyrybų advokatai gali parengti susitarimą dėl bendro turto padalijimo, įskaitant jo tvirtinimą pas notarą, taip pat parengti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, taikos sutartį, ar kitus reikalingus dokumentus. Skyrybų advokatų kaina tokiame procese iš esmės priklauso nuo to, ar sutuoktiniai taikiai sutaria dėl santuokos nutraukimo ar vis dėlto tarp šalių egzistuoja ginčas. Visais atvejais rekomenduojame pasitarti su skyrybų advokatais, kurie rekomenduos lengviausią ir pigiausią santuokos nutraukimo būdą bei pateiks asmeninį skyrybų kainos pasiūlymą.

Nutraukti santuoką bendru sutarimu yra greičiausias ir mažiausiai išlaidų reikalaujantis santuokos nutraukimo būdas, sudarantis galimybę sutuoktiniams išsaugoti taikius santykius ir leidžiantis jiems apsaugoti save ir vaikus nuo neigiamų emocinių išgyvenimų.
Sąlygos

Norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, privalo būti visos trys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje išvardytos sąlygos:

1) Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai (jei nuo santuokos sudarymo nepraėjo 1 metai, santuoką vis tiek galima nutraukti, tačiau tokiu atveju į teismą reikės kreiptis bendra ginčo teisenos tvarka su prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. nėra suteikiama galimybė kreiptis į teismą supaprastintos procedūros tvarka).

2) Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.).

3) Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
3) Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

Kokie procesiniai dokumentai teikiami teismui? (CK 3.52 str.)
1) Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu
2) Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių
Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo būti nurodyti (aptarti) šie aspektai:

1) Santuokos nutraukimo priežastys.

2) Turto pasidalijimas: (i) kiek registruoto ir neregistruoto turto sutuoktiniai turi; (ii) kam kokia nuosavybės teise (asmenine ar bendrąja jungtine) turtas priklauso; (iii) kiek ir kokio turto kiekvienas iš sutuoktinių gauna po santuokos nutraukimo. Paprastai tam sutuoktiniui, kuriam po santuokos nutraukimo lieka turtas (automobilis, butas), lieka ir įsipareigojimai kreditoriui. Norint vieną iš sutuoktinių atleisti nuo skolos, būtinas kredito įstaigos (banko) sutikimas.

3) Skolų pasidalijimas: (i) nurodomos tiek asmeninės, tiek bendros skolos; (ii) aptariama, kiek ir kokių skolų lieka kiekvienam sutuoktiniui; (iii) bet kuris iš sutuoktinių gali savo vardu priimti bet kurias skolas (tiek asmenines, tiek bendras), tačiau būtinas kreditoriaus sutikimas, nes be jo teismas sutarties nepatvirtins.

4) Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos: su kuriuo iš tėvų ir kur lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

5) Nepilnamečių vaikų išlaikymas: numatoma konkreti išlaikymo suma, kurią privalo mokėti vienas iš tėvų, su kuriuo negyvena vaikas (atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga);

6) Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: detaliai aptariama, kaip, kada vienas iš tėvų, gyvenantis skyrium, bendraus, susitiks su vaikais.

7) Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas: ar po santuokos nutraukimo vienam iš buvusių sutuoktinių kitas mokės išlaikymą, jei taip – kokio dydžio.

8) Sutuoktinių pavardės: ar po santuokos nutraukimo paliekama sutuoktinio pavardė, ar norima susigrąžinti ikisantuokinę (mergautinę) pavardę.
Prie prašymo ir sutarties turi būti pridėti šie dokumentai:

1) Sutuoktinių tapatybę patvirtinantys dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).

2) Santuokos liudijimas.

3) Nepilnamečių vaikų (jei tokių yra) gimimo liudijimai.

4) Pažymos apie sutuoktinių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei tokio turto nėra, pažyma vis tiek reikalinga).

5) Pažymos apie nuosavybės teise turimas transporto priemones (jei tokių nėra, pažyma vis tiek reikalinga).

6) Informacija apie kreditorius, skolas (tiek asmenines, tiek bendras).
Žyminis mokestis

Kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pareiškėjai nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami.

Asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, kuris įgytas iki santuokos (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), taip pat turtas įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė(CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Reikėtų pasakyti ir tai, kad pagal CK 3.89 str. 3 d, turtas išlieka asmenine nuosavybe, nors juo naudojasi ir kitas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Aukščiau minėjome turto įgijimo pagrindą, kuris nurodo esant asmeninę sutuoktinio nuosavybę – tai jau santuokoje dovanotas ar paveldėtas turtas, jei jis nedovanotas ar nepaveldėtas kaip bendro jungtinė nuosavybė.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat laikomi asmeniniai daiktai tokie kaip drabužiai, avalynė, profesinės veiklos įrankiai (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.) Apsprendžiant priskirtinas daiktas asmeniniams ar ne galima spręsti iš turto įgijimo aplinkybių ir konkretaus daikto naudojimo tikslo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vieno sutuoktinio naudojami ir esantys didelės vertės daiktai, pirkti iš bendrų sutuoktinių lėšų, bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. O tai, kad tokius požymius atitinkantį daiktą naudoja vienas sutuoktinis galėtų būti reikšmingas dalinant santuokinį turtą. Tokiu atveju daiktas natūra turėtų būti priteisiamas jį naudojančiam sutuoktiniui, iš kurio būtų priteista piniginė kompensacija kitam sutuoktiniui.
Pagal CK 3.89 str. 1 d. 4 p., asmenine sutuoktinio nuosavybe yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir kt. Tačiau iš intelektinės veiklos susituokus gautos pajamos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, kurie skirti verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Asmenine sutuoktinio nuosavybe yra laikomos ir gautos tikslinės išmokos tokios kaip pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, laidojimo pašalpa. Kitaip sakant, tai gali būti tam tikros tikslinės išmokos, susijusios su tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, taip pat teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat yra turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą, tačiau įsigyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta valia įgyti jį kaip asmeninę nuosavybę.
Teisės mokslininkų darbuose minima, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nesant santuokinių santykių. Tokiu atveju galima būtų įrodinėti, kad turtas, įgytas bendrai nebegyvenant, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.67 straipsnio 2 dalis, nustato, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Taigi šia norma galima būtų remtis siekiant įrodyti, kad turtas įgytas kaip asmeninė nuosavybė.
Tai, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, reikia pagrįsti ir įrodyti kiekvienu atveju. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo jį esant asmeninę sutuoktinio nuosavybę. Iš šios normos matyti, kaip kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima įrodinėti esant asmeninę nuosavybę.
Dabar aptarsime galimas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje pateiktų atvejų (t.y. kada turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe) išimtis. Vienas iš galimų atvejų, kai turtas, įgytas vieno iš sutuoktinių iki santuokos esant santuokoje buvo iš esmės pagerintas (pavyzdžiui, darytas kapitalinis būsto remontas, rekonstrukcija ir pan.) iš bendrų santuokinių arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu. Tokiu atveju turtas buvęs vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat bendra jungtine nuosavybe gali būti pripažintas ir anksčiau asmeniškai dovanotas ar paveldėtas daiktas, kuris buvo iš esmės pagerintas iš bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar kito sutuoktinio darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi tam, kad buvęs asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe reikalingas teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai tokie klausimai sprendžiami nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas.
Dar vienas atvejis, kai asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendrąja jungtine numatytas CK 3.90 straipsnio 2 dalyje. Čia nurodoma, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
CK 3.97 straipsnio 1 dalis leidžia sutuoktiniui savo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą naudoti, valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra. CK 3.99 straipsnyje numatyta galimybė asmeninės nuosavybės teise turimą turtą perleisti kitam sutuoktiniui asmeninėn nuosavybėn, pavyzdžiui, padovanoti.
Gyvenant santuokoje, kasdienybėje dažnai išnyksta ribos tarp asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės. Į tai atsižvelgiama ir galiojančiame įstatyme. Pavyzdžiui, CK 3.89 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui jo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka jį perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat yra numatyta, kad vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti turtą, kuris yra pirmojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu atveju reikėtų taikyti bendrąsias atstovavimo nuostatas, kurios reglamentuotos Civilinio kodekso antrojoje knygoje (CK 3.97 str. 4 d.).
Reikėtų žinoti ir tai, kad iki santuokos sudarymo turėtam turtui asmenine nuosavybės teise, po santuokos sudarymo šiam įgijus šeimos turto statusą (apie šeimos turtą ir jo teisinį režimą plačiau galima paskaityti čia.) taikomi specialūs įstatyme numatyti ribojimai susiję su šio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo (CK 3.84-3.86 str., 3.97 str. 1 d.).
CK 3.97 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių vienas sutuoktinis negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo, kitas sutuoktinis turi teisę naudoti šeimos namų ūkiui išlaikyti negalinčio savarankiškai tvarkyti savo turto sutuoktinio asmenines lėšas ir turtą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium ar sutuoktinio, kuris negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio, turtui yra paskirtas administravimas.
Jeigu vienas sutuoktinis turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, tvarko aplaidžiai ar taip neprotingai ir nerūpestingai, jog kyla grėsmė šeimos interesams dėl to, kad tas turtas gali būti prarastas ar iš esmės sumažėti, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas skirti sutuoktinio turtui administratorių. Administratoriumi gali būti skiriamas ir sutuoktinis, pareiškęs tokį reikalavimą. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių turtui buvo paskirtas administratorius, bet kuris sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl turto administravimo panaikinimo (CK 3.97 str. 2-3 d.). Šios normos taikymo pavyzdžiu galėtų būti atvejai, kai vienas iš sutuoktinių vartoja narkotines medžiagas, nevaldo savo noro žaisti azartinius žaidimus ir pan.
CK 3.98 straipsnis numato atvejus kada kitas sutuoktinis gali pretenduoti į kompensaciją, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (pavyzdžiui, santuokos nutraukimo metu dalijant turtą ir pan.). Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Taip pat yra numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Taigi kaip matyti iš Civilinio kodekso normų, reguliuojančių asmeninę sutuoktinių nuosavybę, sudarius santuoką asmeninė sutuoktinių nuosavybė netampa bendrąja jungtine, ji išlieka.

Nei vienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo neištikimybės, smurto ar kitokių sutuoktinio pareigų nevykdymo. Paaiškėjus neištikimybei, dauguma sutuoktinių nusprendžia nutraukti santuoką.
Gerai, jei santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tuomet nemalonaus santuokos nutraukimo procese nėra ginčų dėl turto dalybų, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir pan. Tačiau ką daryti, jei kitas sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo ir šalims nepavyksta taikiai susitarti bei pasidalyti turto? Kaip apsisaugoti nuo nesąžiningo sutuoktinio? Į kurį teismą kreiptis? Šie ir kiti klausimai užplūsta beveik visus asmenis, kurie ketina inicijuoti skyrybų procesą. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimų ir dėl sutuoktinio nesąžiningo elgesio, smurto artimoje aplinkoje bei nukentėjusių asmenų skaičių, siūlome Jums kiek įmanoma pasisaugoti ir įsidėmėti keletą patarimų.
Kokie įrodymai gali būti teikiami teismui?
Reikėtų nepamiršti, jog slapti įrašų darymai, slaptas filmavimas ir sekimas varžo kito asmens teises ir laisves, todėl gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Todėl geriausia užkluptą sutuoktinį nufotografuoti ar nufilmuoti viešoje vietoje, dėl ko Jums ateityje negalėtų būti pareikšti įtarimai. Taip pat Jums gali padėti ir Jūsų sutuoktinio neištikimybę matę asmenys – liudininkai, kurie galėtų patvirtinti, jog sutuoktinis negrįždavo, nekeldavo telefono ragelio ar intymiai bendravo su kitu asmeniu. Suradę sutuoktinio anketą pažinčių portale ar aptikę sutuoktinio intymius susirašinėjimus, galite tai užfiksuoti nuotraukomis arba tiesiog atlikti ekrano vaizdo fiksavimą – print screen. Taip pat nepamirškite, jog Jūs turite teisę prašyti teismo išreikalauti atitinkamų duomenų, kurių Jums gauti nepavyksta ir kurie bus vertinami kaip įrodymai arba turės reikšmės byloje.
Kilus įtarimui ir vėliau paaiškėjus faktui, jog Jūsų sutuoktinis Jums yra neištikimas, reikia surinkti kuo daugiau įrodymų, kuriais galėsite bei turėsite remtis teisme, prašydami pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos nutraukimo. Nes sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, t. y. liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, vaizdo ir garso įrašai bei kt. Svarbu, kad visi įrodymai būtų gauti teisėtu būdu ir nepažeistų kitų asmenų teisių. Todėl įtarę sutuoktinį neištikimybe bei tuo akivaizdžiai įsitikinę galite tai užfiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis.
Jokiu būdu nekerštaukite ir nesielkite neadekvačiai, nerašykite ir negrasinkite sutuoktiniui jokia forma. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas aplinkybes. Teismui nustatant, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, atsižvelgiama, ar pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, ar santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, ar dar ne. Nustačius faktą, jog sutuoktinių tarpusavio santykiai jau buvo nutrūkę, teismas santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi renkant įrodymus svarbu atsižvelgti į tai, ar Jūsų santuoka iki neištikimybės buvo tvirta ir ar Jūs vienas kitam vykdėte sutuoktinių įsipareigojimus, ar ne. Nes, ko gero, gali atsitikti taip, jog Jūsų pateiktais įrodymais nebus vadovaujamasi, o santuoka bus nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ko galima reikalauti teisme, nutraukiant santuoką dėl sutuoktinio kaltės?
Kitas žingsnis – tai reikiamų duomenų ir dokumentų surinkimas. Kreipiantis į teismą, Jums reikės santuokos liudijimo originalo, Jūsų ir sutuoktinio vardu registruoto nekilnojamojo turto išrašo, banko sąskaitų išrašo, pažymų apie Jūsų ir sutuoktinio vardu registruotas transporto priemones, gyvybės draudimo sutarčių. Taip pat ir kitų dokumentu, kuriuose atsispindėtų Jūsų ir sutuoktinio turtas, pajamos, santaupos. Reikia nepamiršti, jog Jums taip pat teks surinkti ir nurodyti Jums žinomus savo bei sutuoktinio kreditorius ir kreditorinius įsipareigojimus. Jei turite nepilnamečių vaikų, tai taip pat teks nustatyti jų gyvenamąją vietą ir mokamą išlaikymo dydį, kuris kiekvienu atveju priklausys nuo vaiko poreikių. Be to, kad nekiltų nesusipratimų ateityje, taip pat galite prašyti nustatyti ir bendravimo su vaiku tvarką. Tada bus aišku, kada vaikas su kuriuo iš tėvų gali būti, taip išvengsite ginčų.
Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nekaltoji šalis gali reikalauti kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat gali prašyti grąžinti jai dovanotas dovanas.
Taigi, surinkę šiuos ir kitus dokumentus, galiausiai su ieškiniu galėsite kreiptis į teismą. O ieškinyje galėsite pareikšti reikalavimus dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pavardės ir kt. Taip pat nepamirškite, jog turite teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalauti kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
Saltinis: alfa.lt

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos bylose.

Viename iš ankstesnių straipsnių buvo nagrinėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjant šeimos bylas. Jau tada minėjome, kad laikinosios apsaugos priemonės, galimos taikyti šeimos bylose reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straispnyje. Tuomet nagrinėjome jų taikymo galimybes, situacijas, kada jos gali būti taikomos. Šiame straipsnyje norėtume atkreipti dėmesį į vieną iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioje plačiau nei ankstesnėse pasisakyta dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje A. B. v. antstolė A. K., bylos Nr. 3K-3-216/2011 buvo išaiškinta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.
Taip pat Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, tai reiškia, kad, teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CK 144 straipsnio 3 dalis), todėl priimdamas sprendimą dėl bylos esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes, laikinųjų priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip negu numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. Kartu pažymėtina, kad analogiškam nagrinėjamam atveju – kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis reguliacinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas apima, turi būti vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo.

Emigracija dažniausiai padeda išspręsti ekonomines bėdas, tačiau neretai sukelia įvairias socialines problemas, o skyrybos – viena iš jų: geresnio gyvenimo paieškos baigiasi neišsprendžiama santykių krize. Tačiau net ir pasukus skirtingais keliais rūpesčiai nesibaigia – jų gali atsirasti dar daugiau.

Plačiau pakomentuoti skyrybų užsienyje temą paprašėme www.greitosskyrybos.com konsultantą.

Anot jo, per 2018 metus Lietuvoje susituokė 18 560 poros, o 7735 ryžosi ištuokai, tokios proporcijos lemia, kad mūsų šalis pagal skyrybų skaičių yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungoje.

Skyrybų priežastys įvairios, tačiau šios problemos kontekste jau niekas nedrįsta paneigti emigracijos įtakos: geresnio gyvenimo paieškos svetur vienaip ar kitaip paveikia porų santykius.

Pavyzdžiui, kai į užsienį išvyksta tik vienas iš sutuoktinių, tokiais atvejais santykių krizės tikimybė ženkliai išauga. O jeigu emigracijai ryžtasi visa šeima, tai santykius užgožia dėmesys darbui ir buitiniai rūpesčiai – tuomet meilius pokalbius keičia barniai ir galiausiai sprendimai skirtis.

Bet tuo problemos nesibaigia.

Pastebima dar viena nerašyta taisyklė, dažniausiai būdinga tik toms poroms, kurios vienaip ar kitaip susijusios su emigracija: santykių puoselėjimui laiko neradę sutuoktiniai neturi jo ir skyrybų procesui. O tai anksčiau ar vėliau tampa dar didesne problema.

„Net jeigu ir poros išsiskiria taikiai, bet neįteisina skyrybų oficialiai, vieną dieną teisiškai nesutvarkytos skyrybos gali sukelti begalę rūpesčių. Pavyzdžiui, buvęs sutuoktinis be jūsų žinios gali pasiimti kreditą, už kurį būsite atakingas ir jūs; sprendžiant įvairius turtinius klausimus, kuriuose privalomas buvusio sutuoktinio dalyvavimas (pvz., imant banko paskolą), taip pat tai užkerta kelią naujai santuokai.

Anot pašnekovo, tokiais atvejais ir prireikia tarpininko pagalbos, tačiau poros teisinasi, kad neturi laiko skyryboms: reikia vykti į Lietuvą, derinti laiką su oficialiu sutuoktiniu.

Būtent tokioms poroms konsultantas siūlo pasinadoti galimybe išsiskirti negrįžus į Lietuvą ir nedalyvaujant teisme.

„Šiandien įmanoma skyrybų procesą pradėti ir baigti jame nedalyvaujant.

Reikalingus dokumentus suruošiame ir teisme poroms atstovaujame mes.

Įprastai tokie skyrybų procesai užtrunka apie mėnesį ir kainuoja mažiau už skrydžių bilietus į Lietuvą atostogų sezonu metu.

Dėl to šia mūsų paslauga naudojasi vis daugiau lietuvių“, – pasakojo www.greitosskyrybos.com projektų vadovas.

Šaltinis: anglija.today

Vaiko globa. Ką naudinga žinoti?
Globa (rūpyba) – tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų dvasiškai ir fiziškai augti reikalingų sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Civilinis kodeksas skiria globą ir rūpybą. Pastarosios skiriasi daugiausiai tuo, kad rūpyba skiriama tada, kai vaikui būna sukakę 14 metų. Vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa paprastai skiriama tada, kai vaikui skubiai reikalinga skirti globėją, o dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo sprendžia teismas.
Vaiko laikinoji globa – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams bei jų gynimas mokymo, gydymo, teisėsaugos ir kitose įstaigose. Pagrindinis laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas jų teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi.
Asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa vadinamos globėju. Aptarsime globėju tapusio asmens pareigas. Taigi vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
• Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
• Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
• Auklėti vaiką;
• Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis;
• Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
• Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
• Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius;
• Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Asmeniui siekiančiam tapti globėju, keliamos tam tikros sąlygos, jas dabar ir apžvelgsime. Taigi, kas gali būti vaiko globėju?
Vaiko globėju gali tapti asmuo, sulaukęs 21 metų amžiaus. Pageidaujantis vaiką globoti jo artimas giminaitis globėju gali tapti sulaukęs 18 metų. Taigi giminystės ryšys suteikia galimybę tapti globėju esant ir jaunesniam amžiui. Tačiau vistiek, kiekvienas asmuo, norintis tapti globėju, turi būti įvertintas ir patvirtintas tinkamu globoti vaiką. Apie tai paprastai tenka spręsti rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojams.
Asmenys, kurie negali būti skiriami globėjais:
• Asmuo, neturintis 21 metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja vaiko artimasis giminaitis;
• Asmuo, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichikos ligos, silpnaprotystės arba ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu;
• Asmuo, kuris buvo atskirtas nuo savo vaiko;
• Asmuo, anksčiau buvęs globėju, ir nušalintas nuo globėjo pareigų;
• Asmuo, teistas už tyčinius nusikaltimus;
• Asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką.
Asmenys, norintys tapti globėjais turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių. Ten bus suteikta pirminė informacija, padėsianti susiorientuoti. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo iniciatyva renka informaciją apie asmenį, norintį tapti globėju, patikrins gyvenimo sąlygas ir pan.
Vaiko teisių apsaugos skyriui reikalinga pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyta, kokį vaiką ar vaikus norima globoti ir auklėti. Taip pat bus reikalingas sveikatos pažymėjimas, kartu su pretendentui į globėjus gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinis sutikimas. Prie pateikiamų dokumentų priskirtinas pretendento į globėjus gyvenimo aprašymas, kuriame būtų matyti vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, adresas, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, darbo patirtis. Taip pat kiti dokumentai:
• Pateikiama pažyma apie šeimos sudėtį;
• Santuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo susituokęs;
• Santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo išsituokęs;
• Teismo sprendimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia kopija, jeigu teismas santuoką pripažino negaliojančia;
• Teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium kopija, jeigu yra teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium;
• Sutuoktinio mirties liudijimo kopija, jeigu asmuo yra našlys (našlė);
• Kartu su juo gyvenančių kitų asmenų sąrašas;
• Dokumentai apie asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), ir kitų jo šeimos narių gaunamas pajamas;
• Dokumentai apie asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), ir jo šeimos gyvenamąsias patalpas;
• Dokumentai, įrodantys artimo giminaičio, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), giminystę su vaiku.

Po dokumentų pateikimo Vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba) per 30 kalendorinių dienų:
1) Išnagrinėja asmens pateiktus dokumentus ir įvertina, ar jie atitinka keliamus reikalavimus.
2) Ištiria asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) buities ir gyvenimo sąlygas ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (kiekvienam asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius, turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. metrų bendro naudingo ploto, o kai norima globoti (rūpintis) skirtingų lyčių vaikus, nustatant jiems nuolatinę globą (rūpybą), turi būti sudarytos sąlygos gyventi atskiruose kambariuose).
3) Priima pirminės atrankos sprendimą dėl asmens tinkamumo būti globėju.
Jei sprendimas teigiamas, per 6 mėn. organizuojamas (išskyrus artimus giminaičius) pasirengimas globoti ir parengiama išvada apie vaiko būsimo globėjo pasirengimą globoti (globėjo kompetencijos įvertinimas).
Asmuo, patvirtintas tinkamu globoti vaiką, yra supažindinamas su galimais globoti vaikais.
Paskirta globa, jei vaikas nėra grąžinimas į biologinę šeimą, įvaikintas, trunka iki vaiko pilnametystės, santuokos, emancipacijos.
Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jis negali tinkamai atlikti pareigų dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Globėjas taip pat gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės samprata

Visas turtas įgytas sutuoktinių esant santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Taip nurodyta Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje. Koks turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ką reiškia šis turto teisinis rėžimas, tai ir panagrinėsime šiame straipsnyje. Atkreipiame dėmesį, kad čia bus kalbama apie įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą (vedybine sutartimi galima jį keisti). Anksčiau minėtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Jis reiškia, kad yra preziumuojama, jog tam tikras daiktas ar turtas, įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir to įrodinėti nereikia. Ir priešingai, tas, kuris teigia, kad santuokos metu įgytas turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, tą turi įrodyti (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.). Taigi šią prezumpciją galima ginčyti civiliniame procese leistinomis priemonėmis.
Kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodyta CK 3.88 straipsnio 1 dalyje: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Tačiau tai nėra baigtinis turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sąrašas, kadangi laikoma, jog visas turtas įgytas santuokoje laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Iš CK 3.88 straipsnio galima spręsti, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno iš sutuoktinių jis įgytas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai perka automobilį, kuris įregistruojamas tik vyro vardu. Automobilis bus vistiek bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau kai kalbama apie registruotiną turtą (pvz., automobilis), turtas turi būti registruotas viešame registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi tretieji asmenys turi teisę remtis viešo registro duomenimis. Jei viešame registre turto savininkas nurodytas tik vienas sutuoktinis, sąžiningi tretieji asmenys turi teisę manyti, kad tas turtas yra registre nurodyto savininko asmeninė nuosavybė. Viešo registro duomenys laikomi tikrais ir teisingais, kol tai nėra nuginčyta(CK 4.262 str.). Nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti ginami sąžiningų trečiųjų asmenų interesai ir sutuoktiniai negalės prieš tokius asmenis panaudoti fakto, jog tas turtas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Išimtis taikoma tada, kai kalbama apie turtą, kurio perleidimo ar suvaržymo sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba kuriems sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, nes tokius sandorius galima pripažinti negaliojančiais neatsižvelgiant į trečiųjų asmenų sąžiningumą ar nesąžiningumą (CK 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 2 d.). Taigi sutuoktiniai norėdami apsaugoti savo nuosavybę, privalo ją registruoti viešame registre.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokestis) ar intelektinės veiklos gautos pajamos (autoriaus honoraras, atlyginimas pagal licencijos sutartį ir pan.), dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Darbo užmokestis ir kitos išmokos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo (išmokėjimo) momento.
Atkreiptinas dėmesys, kad teorijoje yra išaiškinta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nelaikytinas žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tik vienam sutuoktiniui asmeniškai skirta materialinė parama ir pan. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Jeigu privataus pensijų fondo ar kitokios, pavyzdžiui, gyvybės draudimo, įmokos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai tiek pensija, tiek draudimo įmokos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 4 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat laikytini indėliai, banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, sukauptos iš sutuoktinių bendrų lėšų. Vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytas ir esant santuokoje s iš esmės pagerintas turtas, (pvz., kapitalinis gyvenamojo namo remontas, rekonstrukcija) iš sutuoktinių bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Netgi asmeniškai dovanotas ar paveldėtas vieno sutuoktinio daiktas taip pat gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu jis iš esmės buvo pagerintas iš bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu (CK 3.90 str.).
Taip pat galimi ir tokie atvejai, kai sutuoktinis, kurio asmenine nuosavybe esantis turtas buvo panaudotas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti ar jo vertei padidinti. Tokiu atveju šis sutuoktinis turės teisę dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę gauti atitinkamą kompensaciją iš bendro turto. Pavyzdžiui, sutuoktiniai namo statymui panaudoja 100 tūkst. litų vieno sutuoktinio paveldėtų lėšų. Santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atveju šis sutuoktinis turi teisę reikalauti šią sumą kompensuoti bendro turto sąskaita (CK 3.98 str.). Galimi ir tokie atvejai, kai vienas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojo bendrą turtą. Tokiu atveju dalijant bendrą turtą šis sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą savo asmeninio turto sąskaita (CK 3.98 str. 3 d.). Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis visą savo gaunamą darbo užmokestį išleisdavo savo hobiui – šaudymui iš lanko. Kadangi darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai jos padalijimo atveju šio sutuoktinio bendro turto dalis galės būti atitinkamai sumažinta ne šeimos poreikiams tenkinti panaudoto turto dydžiu.
CK 3.88 straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo turto, kuris laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl ši norma detalizuojama teismų praktika. Pavyzdžiui, iš teismų praktikos matyti, kad pagal CK 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama gyvenamoji patalpa, privatizuota pagal Butų privatizavimo įstatymą sudarius santuoką, nors ir vieno sutuoktinio vardu; bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamas turtas, įgytas sudarius santuoką už vieno iš sutuoktinių pensiją; pinigai ar kitoks turtas, sudarius santuoką laimėtas vieno iš sutuoktinių loterijoje ar kitokiame žaidime, taip pat pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teisę į turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi abu sutuoktiniai, nesvarbu, koks yra jų asmeninis indėlis sukuriant bendrą turtą. Pavyzdžiui, sutuoktinių susitarimu vienas iš jų nedirbo, o augino vaikus, prižiūrėjo namų ūkį arba nedirbo ir negavo jokių pajamų dėl kitokių svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, mokymosi ir panašių. Neatsižvelgiant į šias aplinkybes, abiejų sutuoktinių teisės į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomos lygiomis.

Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu

CK 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu ypatingąja teisena (CPK 538-541 str.):
• jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienus metus;
• jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po to, kai suda¬ryta santuoka;
• jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
• jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.
Santuokos nutraukimo bylos yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Preziumuojama, kad sutuoktiniams kartu nebegyvenant ilgiau kaip metus (pavyzdžiui dėl to, kad vienas jų nuteistas laisvės atėmimo bausme ilgiau nei metams, pripažinus nežinia kur esančiu arba ilgiau kaip metus gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio) arba vienam iš jų tapus neveiksniam šeima iširo.
Bendras ir esminis visais šiais atvejais dalykas, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, nekelia kito sutuoktinio kaltės klausimo. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių ir santuokos nutraukimas jų bendru susitarimu yra negalimas.
Svarbus momentas norint nutraukti santuoką šiuo būdu, kai remiamasi sutuoktinių gyvenimu skyriumi. Būtina, kad gyvenimas skyriumi (arba kitaip vadinama – separacija) prieš prašant nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu būtų patvirtinta teismo, t. y. laikantis CK 3.73-3.80 straipsnių nustatytos procedūros. Todėl faktinis gyvenimas skyriumi nėra pagrindas prašyti nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. Jeigu vienas sutuoktinis paliko šeimą ir ja ilgiau nei metus nesirūpina, kitas sutuoktinis pagal CK 3.60 straipsnį turi teisę inicijuoti santuokos nutraukimo bylą, išskyrus atvejus, kai palikęs šeimą sutuoktinis yra pripažintas nežinia kur esančiu. Tačiau sutuoktiniai, gyvenimo skyrium režimu išgyvenę net ir ilgiau nei metus, turi teisę nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal CK 3.51 straipsnį. Taigi sutuoktiniai gali pasirinkti, kokiu būdu nutraukti santuoką.
Santuoka taip pat nutraukiama ypatingąja teisena, jeigu vienas iš sutuoktinių, sudaręs santuoką įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu. Santuoka su asmeniu, kuris buvo pripažintas neveiksniu prieš ją sudarydamas, negalioja (CK 3.15 str.). Apribojus sutuoktinio veiksnumą (CK 2.11 str.), santuoka gali būti nutraukta CK 3.60 straipsnio pagrindu arba bendru abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.51 str.).
Kai vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu pripažįstamas nežinia kur esančiu, kitas sutuoktinis taip pat gali nutraukti santuoką ypatingąja teisena. Tokiu atveju sutuoktinis gali pareikšti ieškinį ir CK 3.60 straipsnio pagrindu bei įrodinėti, kad dingęs sutuoktinis sąmoningai paliko šeimą.
Vieno iš sutuoktinių nuteisimas neatima teisės iš sutuoktinių prašyti nutraukti santuoką bendru susitarimu ir pagal CK 3.51 straipsnį, nors sutuoktinis ilgiau nei vieniems metams yra nuteistas laisvės atėmimu už netyčinį nusikaltimą. Jeigu vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu ar kitokia bausme už tyčinį nusikaltimą, sutuoktiniai taip pat gali nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal CK 3.51 straipsnį. Be to, kai vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu už tyčinį nusikaltimą, kitas sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.60 straipsniu ir reikalauti nutraukti santuoką motyvuodamas esant nuteistojo sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Vadinasi, ir šiuo atveju santuokos nutraukimo būdas priklauso nuo abiejų sutuoktinių valios.
Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 538 str. 3 d.). Tokie prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 83 str. 1 d. 12 p.).
Įstatyme, norint apsaugoti neveiksnaus sutuoktinio teises ir interesus numatytos tam tikros garantijos.
Kadangi pats neveiksnus sutuoktinis negali pradėti santuokos nutraukimo bylos ir apginti savo teisių, neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą nutraukti santuoką gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija (CK 3.55 str. 2 d.).
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucija (3.58 str.) ir pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką. Neveiksnaus sutuoktinio, kuris objektyviai pats negali ginti savo teisių ir interesų, interesams byloje atstovauja globėjas.
Prašyme nutraukti santuoką, be kitų būtinų rekvizitų, privaloma nurodyti konkretų CK 3.55 straipsnio 1 dalies punktą, kuriuo remiamasi. CK 3.56 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad pareiškėjas prašyme taip pat nurodytų kitus duomenis, kurie yra būtini sprendžiant santuokos nutraukimo bylą: jeigu prašyme turi būti nurodyta, kur gyvens vaikai, kas juos išlaikys (kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų); pareiškėjas turi nurodyti, kaip bus užtikrinamas neveiksnaus sutuoktinio išlaikymas (jei kitas sutuoktinis pripažintas neveiksniu); jeigu yra bendro sutuoktinių turto, turi būti įvardyti pareiškėjo reikalavimai dėl bendro turto padalijimo. Jei tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje yra išspręsti jų tarpusavio turtiniai klausimai, ji turi būti pateikta kartu su prašymu.
CK 3.57 straipsnio 2 dalis teigiama, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą CK 3.55 straipsnio pagrindu nėra taikomas CK 3.54 straipsnis. Tai reiškia, kad teismas neturi teisės nustatyti sutuoktiniams iki šešių mėnesių terminą susitaikyti ir šiam laikotarpiui sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau nors šiais atvejais teismas negali nustatyti susitaikymo termino ir sustabdyti bylos, nutraukdamas santuoką CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, teisėjas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis normomis, kurios įpareigoja teismą siekti šalių susitaikymo kiekvienoje civilinėje byloje (CPK 231, 376 str.), turi teisę šalims pasiūlyti susitaikyti.
Teismas neprivalo tenkinti sutuoktinio prašymo nutraukti santuoką, jeigu nėra įsitikinęs, kad santuoka tikrai iširo. Šiuo atveju taip pat taikytina CPK 3.53 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismas santuoką nutraukia tik jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Be to, CK 3.57 straipsnio 3 dalis nurodo papildomus kriterijus, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Tokie kriterijai tai – kiekvieno sutuoktinio amžius, santuokos trukmė, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesai, taip pat, ar santuokos nutraukimas nepadarys esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam iš sutuoktinių ar jų nepilnamečiams vaikams. Šių kriterijų sąrašas nelaikytinas baigtiniu, tai reiškia, kad gali būti ir daugiau reikšmingų kriterijų priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, tai gali būti kito sutuoktinio sveikatos būklė ir panašiai. Ypač svarbu tokias aplinkybes įvertinti tais atvejais, kai santuoką prašoma nutraukti dėl kito sutuoktinio pripažinimo neveiksniu ar nuteisimo už netyčinį nusikaltimą. Taigi ši norma turi būti aiškinama sistemiškai, kartu su CK 3.27 straipsniu.
Kai viena sutuoktinis pareiškia prašymą nutraukti santuoką šiame straipsnyje nagrinėjamu būdu, kitas sutuoktinis turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašančio ją nutraukti sutuoktinio kaltės (CK 3.57 str. 4 d.). Jeigu sutuoktinis, su kuriuo prašoma nutraukti santuoką, pripažintas neveiksniu, tai gali pareikšti jo globėjas. Tačiau nepaisant to, kad yra pareikštas toks pareiškimas, santuokos nutraukimo byla ir toliau nagrinėjama ypatingąja teisena. Šiuo atveju yra taikomi CK 3.60-3.65 straipsniai. Jeigu teismas pripažįsta, kad santuoka tikrai iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, taikomi santuokos nutraukimo padariniai, nurodyti CK 3.70 straipsnyje. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, taip pat gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2-3 d.). Pabrėžtina, kad neveiksnaus sutuoktinio elgesys pripažinus jį neveiksniu negali būti pripažintas kaltu.
Sutuoktinis, su kuriuo prašoma nutraukti santuoką (jo globėjas), taip pat turi teisę reikalauti, kad teismas ne nutrauktų santuoką, o nustatytų sutuoktinių gyvenimą skyrium (CK 3.74 str. 2 d.).
Nutraukiant santuoką aptariamais pagrindais, privalo būti išspręsti ir visi kiti klausimai, susiję su jos nutraukimu: jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, teismas privalo nuspręsti dėl jų gyvena¬mosios vietos ir išlaikymo; jeigu yra bendro turto, jis turi būti padalytas, išskyrus atvejus, kai turtas jau yra padalytas notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi; turi būti išspręstas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, jeigu šitai neaptarta vedybų sutartyje (CK 3.59 str.).

Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu

    Santuokos nutraukimas bendru abiejų sutuoktinių sutikimu – tai pats patogiausias santuokos nutraukimo būdas. Jis yra pigiausias, nes sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo; greičiausias, nes įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos ir neskausmingiausias sutuoktiniams skyrybų būdas, kadangi iš esmės sutuoktiniai patys sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitaria tarpusavyje (nors sutartis turi tenkinti viešąjį interesą bei nepažeisti sutuoktinių teisių ir interesų).
    CK 3.51 straipsnis įtvirtina tokį santuokos nutraukimo būdą, kai nėra sutuoktinių ginčo dėl santuokos nutraukimo ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Nors naujasis CK taikomas palyginus neseniai, šis santuokos nutraukimo būdas yra gana dažnas. Manytume, kad tai yra tam tikra atmaina anksčiau galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse įtvirtinto santuokos nutraukimo būdo civilinės metrikacijos įstaigoje (šiuo metu tokia galimybė panaikinta).
    Šiame straipsnyje nagrinėjamą santuokos nutraukimo būdą įstatymas sieja su trimis būtinomis prielaidomis. Nutraukti santuoką šiuo būdu galima esant visoms trims žemiau įvardytoms sąlygoms, kurios nurodytos CK 3. 51 straipsnio 1 dalyje:
    - reikalinga, kad nuo santuokos sudarymo būtų praėję daugiau nei vieni metai. Manytina, kad šis terminas nustatytas siekiant užkirsti kelią lengvabūdiškiems, neapgalvotiems, impulsyviems sutuoktinių sprendimams skirtis, taip pat nesudaryti sąlygų fiktyvių santuokų sudarymui. Šis terminas taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu. Kitais atvejais (būdais) nutraukti santuoką galima ir nepraėjus metams po santuokos sudarymo;
    - sutuoktiniai turi būti sutarę ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Taigi sutuoktiniai norėdami nutraukti savo santuoką supaprastinta tvarka, privalo susitarti ir dėl jos nutraukimo teisinių padarinių, t.y. sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, santuokos nutraukimas supaprastinta tvarka negalimas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo turi būti pridėta prie sutuoktinių pareiškimo nutraukti santuoką (CPK 539 str. 2 d.). Pagal CK 3.52 straipsnio 2 dalį santuokos nutraukimo padarinių sutartis turi būti sudaryta raštu. Tokią sutartį sutuoktiniai gali surašyti ir patys, tačiau rekomenduotina, kad jų prašymu tokią sutartį parengtų advokatas. Šioje sutartyje sutuoktinių privalo būti aptarti tokie klausimai:
    a) turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas (sutartyje privalo būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį sutuoktiniai pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, ir konkrečiai nurodoma, koks turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui). Sutuoktiniai privalo sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje, t. y. nutraukus santuoką, šis klausimas nebegali būti keliamas, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo kito sutuoktinio bendrą turtą. Kad sutuoktiniai neturi bendro, t. y. dalytino, turto, privalu nurodyti sutartyje. Kai dalijami nekilnojamieji ar kitokie registruotini daiktai, sutartyje būtina tiksliai nurodyti juos identifikuojančius duomenis, kad šiuos daiktus būtų galima įvardyti teismo sprendime ir nutraukus santuoką įregistruoti teismo sprendimą viešame registre. Jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį (CK 3.101 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje turto padalijimo klausimai išsprendžiami atsižvelgiant į vedybų sutarties sąlygas. Jeigu sutuoktiniai dar prieš nutraukiant santuoką yra pasidaliję turtą notarine ar teismo tvarka (CK 3.116, 3.124 str.), santuokos nutraukimo padarinių sutartyje tik nurodoma, kad bendras turtas jau yra pasidalytas, o teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi pateikiama notariškai patvirtinta turto padalijimo sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo sutuoktinių turtas padalintas jau anksčiau;
    b) turi būti pasisakyta dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Sutartyje nurodoma, kuris sutuoktinis kuriam teiks išlaikymą, nurodant išlaikymo dydį ir būdą (periodiniais mokėjimais, vienkartine suma, natūra ir pan.). Jeigu nė vienam iš sutuoktinių nereikia išlaikymo, apie tai taip pat pažymima sutartyje. Tačiau tokia sutarties sąlyga neužkerta kelio ateityje, pasikeitus aplinkybėms (pvz., vienam iš buvusių sutuoktinių sunkiai susirgus ir pan.), išlaikymo reikalingam sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo bendrąja tvarka (CK 3.72 str.). Jeigu dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nuspręsta vedybų sutartyje, šitai nurodoma santuokos nutraukimo padarinių sutartyje, o vedybų sutartis pateikiama teismui kartu su santuokos nutraukimo padarinių sutartimi;
    c) turi būti pasisakyta kaip sutarta dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką (CK 3.169 str.), jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Taigi turi būti nurodyta, su kuriuo iš tėvų nutraukus jų santuoką lieka gyventi vaikai. Šiuo atveju sutuoktiniai sutartyje taip pat privalo aptarti tvarką, pagal kurią skyrium gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku ir dalyvaus jį auklėjant. Kai nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės (pvz., nustatoma, kad su vaiku žiauriai elgiamasi ir pan.), bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos ar tvarkos nustatymo;
    d) sutartyje turi būti susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Privaloma nurodyti konkretus nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimai, konkreti suma, natūra (CK 3.196 str.). Jeigu vėliau pasikeičia aplinkybės, dėl kurių reikalinga keisti vaikų išlaikymo dydį ar būdą (pvz., vaikas sunkiai suserga ir kt.), tėvams nesutarus, dėl vaiko išlaikymo pakeitimo galima kreiptis į teismą bendrąja tvarka;
    - trečioji būtina sąlyga – abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs. Tokia sąlyga įtrauktas, kad kadangi nutraukiant santuoką šiuo būdu reikalinga abiejų sutuoktinių išreikšta ir suderinta valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek ir dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Todėl ir įtraukta tokia įstatymo sąlyga. Jeigu vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, santuokos nutraukimas tokiais atvejais gali vykti CK 3.55 str. arba 3.60 str. nustatyta tvarka.
    Pagal CK 3.51 str. 2 d. santuoka bendru sutuoktinių susitarimu nutraukiama supaprastinta tvarka, t. y. ypatingąja, teisena (CPK 538-541 str.). Šios bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes ginčo tarp sutuoktinių nėra, o teismas patikrinęs ar tikrai santuoka yra faktiškai iširusi ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti, taip pat ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, patenkina pareiškimą ir nutraukia santuoką.
    Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašyme, be duomenų, numatytų CPK 135 str., reikia nurodyti sutuoktinių gimimo metus; aplinkybę, kad yra visos CK 3.51 str. minimos sąlygos; priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo ir nėra tikimybės, jog jie susitaikys (pvz., faktinis šeimos santykių nutrūkimas dėl sutuoktinių charakterių nesutapimo, sutuoktinių nesutarimai dėl bendrų lėšų naudojimo, savitarpio pareigų ir teisių, šeimos planavimo ir pan.); duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, taip pat turi būti nurodyta, kad kreditoriams yra pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą (CK 3.126 str.); reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti nutraukus santuoką (CPK 539 str. 1 d.). Taip pat privaloma pridėti santuokos liudijimą. Pagal CPK 83 str. 1 d. 12 p. nutraukiant santuoką bendru susitarimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
    Paprastai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos paprastai žodinio proceso tvarka, nes teismui keliamas tikslas sutaikyti sutuoktinius (CPK 540 str. 1 d.). Tačiau teisėjas gali nuspręsti nagrinėti bylą ir rašytinio proceso tvarka. Pavyzdžiui, rašytinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama tada, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, yra tinkamai sudarę santuokos nutraukimo padarinių sutartį ir teisėjui dėl jos turinio nekyla papildomų klausimų, akivaizdu, kad šeima tikrai iširo ir nebus įmanoma sutuoktinių sutaikyti; sutuoktiniai neturi kreditorių ir pan.
    Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, skiriamas teismo posėdis, į kurį kviečiami sutuoktiniai, o prireikus – ir kiti asmenys (pvz., nepilnamečiai vaikai, kad išklausyti jų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo; kreditoriai, siekiant išsiaiškinti, ar jie nepareikš sutuoktiniams turtinių reikalavimų, ir pan.). Tačiau šiuo atveju teismo posėdžio protokolas nerašomas (CPK 540 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo byla turi būti išnagrinėta per trisdešimt dienų nuo prašymo priėmimo dienos (CPK 540 str. 2 d.).
    Teisėjas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CPK 164 str. 4 p.). Teismas gali bylą sustabdyti tiek sutuoktinių prašymu, tiek savo iniciatyva, kai bylos aplinkybės leidžia manyti, kad santuoką galima išsaugoti ir sutuoktiniai gali susitaikyti. Sustabdyta byla atnaujinama bet kurio iš sutuoktinių prašymu. Bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti bylą ir nesibaigus teismo nustatytam terminui. Jeigu per vienus metus nuo susitaikymo termino nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (CK 3.54 str. 3 d.). Teismo nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą neužkerta kelio sutuoktiniams paduoti naują prašymą (CPK 297 str. 2 d.).
    Tačiau jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienus metus kartu nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno iš sutuoktinių ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d.). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismas privalo patikrinti teisinių santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį (CK 3.53 str. 3 d.). Tinkamai sudarytos sutarties sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą (CPK 541 str. 1 d.). Teismas, prieš tvirtindamas teisinių santuokos nutraukimo padarinių sutartį, privalo patikrinti, ar jos sąlygos yra teisėtos, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų (CK 3.53 str. 4 d.). Viešajai tvarkai prieštaraujančios būtų tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., panaikina nepilnamečių vaikų teisę likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, kol jie sulauks pilnametystės), gerai moralei, bendriesiems teisės principams (CK 1.81 str.), pavyzdžiui, sutuoktinio išlaikymą sieja su jo atsisakymu sudaryti naują santuoką ar kitokiu būdu riboja jo asmeninių sprendimų laisvę ir pan. Vaikų interesus pažeidžiančios sutarties sąlygos tokios, kurios jų išlaikymą daro priklausomą nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo (pvz., tėvas įsipareigoja išlaikyti vaikus, jeigu žmona nesudarys naujos santuokos arba jeigu vaikai kas savaitę jį lankys, arba jeigu vaikai išsikels iš tėvo buto ir pan.), taip pat kai sutarto išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, ir panašiai. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančios sąlygos yra tokios, kurios riboja sutuoktinio turtines ar asmenines neturtines teises, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą (pvz., atimama teisė turėti santuokinę pavardę, bendras sutuoktinių turtas, yra padalijamas neadekvačiai nelygiomis dalimis, ribojamos kito sutuoktinio su vaikais susijusios teisės ir pan.).
    Nustatęs tokias aplinkybes, teismas negali tvirtinti sutarties. Tokiais atvejais teismas turi sutuoktiniams nurodyti, kodėl viena ar kita sutarties sąlyga yra neteisėta, pasiūlyti ją pakeisti, o bylą sustabdyti (CPK 164 str. 4 p.). Sutuoktinių, kurie per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos teisėjui nepateikia pataisytos sutarties, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju sutuoktiniai gali iš naujo kreiptis į teismą.