Asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, kuris įgytas iki santuokos (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), taip pat turtas įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė(CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Reikėtų pasakyti ir tai, kad pagal CK 3.89 str. 3 d, turtas išlieka asmenine nuosavybe, nors juo naudojasi ir kitas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Aukščiau minėjome turto įgijimo pagrindą, kuris nurodo esant asmeninę sutuoktinio nuosavybę – tai jau santuokoje dovanotas ar paveldėtas turtas, jei jis nedovanotas ar nepaveldėtas kaip bendro jungtinė nuosavybė.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat laikomi asmeniniai daiktai tokie kaip drabužiai, avalynė, profesinės veiklos įrankiai (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.) Apsprendžiant priskirtinas daiktas asmeniniams ar ne galima spręsti iš turto įgijimo aplinkybių ir konkretaus daikto naudojimo tikslo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vieno sutuoktinio naudojami ir esantys didelės vertės daiktai, pirkti iš bendrų sutuoktinių lėšų, bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. O tai, kad tokius požymius atitinkantį daiktą naudoja vienas sutuoktinis galėtų būti reikšmingas dalinant santuokinį turtą. Tokiu atveju daiktas natūra turėtų būti priteisiamas jį naudojančiam sutuoktiniui, iš kurio būtų priteista piniginė kompensacija kitam sutuoktiniui.
Pagal CK 3.89 str. 1 d. 4 p., asmenine sutuoktinio nuosavybe yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir kt. Tačiau iš intelektinės veiklos susituokus gautos pajamos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, kurie skirti verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Asmenine sutuoktinio nuosavybe yra laikomos ir gautos tikslinės išmokos tokios kaip pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, laidojimo pašalpa. Kitaip sakant, tai gali būti tam tikros tikslinės išmokos, susijusios su tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, taip pat teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat yra turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą, tačiau įsigyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta valia įgyti jį kaip asmeninę nuosavybę.
Teisės mokslininkų darbuose minima, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nesant santuokinių santykių. Tokiu atveju galima būtų įrodinėti, kad turtas, įgytas bendrai nebegyvenant, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.67 straipsnio 2 dalis, nustato, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Taigi šia norma galima būtų remtis siekiant įrodyti, kad turtas įgytas kaip asmeninė nuosavybė.
Tai, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, reikia pagrįsti ir įrodyti kiekvienu atveju. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo jį esant asmeninę sutuoktinio nuosavybę. Iš šios normos matyti, kaip kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima įrodinėti esant asmeninę nuosavybę.
Dabar aptarsime galimas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje pateiktų atvejų (t.y. kada turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe) išimtis. Vienas iš galimų atvejų, kai turtas, įgytas vieno iš sutuoktinių iki santuokos esant santuokoje buvo iš esmės pagerintas (pavyzdžiui, darytas kapitalinis būsto remontas, rekonstrukcija ir pan.) iš bendrų santuokinių arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu. Tokiu atveju turtas buvęs vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat bendra jungtine nuosavybe gali būti pripažintas ir anksčiau asmeniškai dovanotas ar paveldėtas daiktas, kuris buvo iš esmės pagerintas iš bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar kito sutuoktinio darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi tam, kad buvęs asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe reikalingas teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai tokie klausimai sprendžiami nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas.
Dar vienas atvejis, kai asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendrąja jungtine numatytas CK 3.90 straipsnio 2 dalyje. Čia nurodoma, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
CK 3.97 straipsnio 1 dalis leidžia sutuoktiniui savo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą naudoti, valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra. CK 3.99 straipsnyje numatyta galimybė asmeninės nuosavybės teise turimą turtą perleisti kitam sutuoktiniui asmeninėn nuosavybėn, pavyzdžiui, padovanoti.
Gyvenant santuokoje, kasdienybėje dažnai išnyksta ribos tarp asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės. Į tai atsižvelgiama ir galiojančiame įstatyme. Pavyzdžiui, CK 3.89 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui jo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka jį perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat yra numatyta, kad vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti turtą, kuris yra pirmojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu atveju reikėtų taikyti bendrąsias atstovavimo nuostatas, kurios reglamentuotos Civilinio kodekso antrojoje knygoje (CK 3.97 str. 4 d.).
Reikėtų žinoti ir tai, kad iki santuokos sudarymo turėtam turtui asmenine nuosavybės teise, po santuokos sudarymo šiam įgijus šeimos turto statusą (apie šeimos turtą ir jo teisinį režimą plačiau galima paskaityti čia.) taikomi specialūs įstatyme numatyti ribojimai susiję su šio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo (CK 3.84-3.86 str., 3.97 str. 1 d.).
CK 3.97 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių vienas sutuoktinis negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo, kitas sutuoktinis turi teisę naudoti šeimos namų ūkiui išlaikyti negalinčio savarankiškai tvarkyti savo turto sutuoktinio asmenines lėšas ir turtą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium ar sutuoktinio, kuris negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio, turtui yra paskirtas administravimas.
Jeigu vienas sutuoktinis turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, tvarko aplaidžiai ar taip neprotingai ir nerūpestingai, jog kyla grėsmė šeimos interesams dėl to, kad tas turtas gali būti prarastas ar iš esmės sumažėti, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas skirti sutuoktinio turtui administratorių. Administratoriumi gali būti skiriamas ir sutuoktinis, pareiškęs tokį reikalavimą. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių turtui buvo paskirtas administratorius, bet kuris sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl turto administravimo panaikinimo (CK 3.97 str. 2-3 d.). Šios normos taikymo pavyzdžiu galėtų būti atvejai, kai vienas iš sutuoktinių vartoja narkotines medžiagas, nevaldo savo noro žaisti azartinius žaidimus ir pan.
CK 3.98 straipsnis numato atvejus kada kitas sutuoktinis gali pretenduoti į kompensaciją, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (pavyzdžiui, santuokos nutraukimo metu dalijant turtą ir pan.). Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Taip pat yra numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Taigi kaip matyti iš Civilinio kodekso normų, reguliuojančių asmeninę sutuoktinių nuosavybę, sudarius santuoką asmeninė sutuoktinių nuosavybė netampa bendrąja jungtine, ji išlieka.

Nei vienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo neištikimybės, smurto ar kitokių sutuoktinio pareigų nevykdymo. Paaiškėjus neištikimybei, dauguma sutuoktinių nusprendžia nutraukti santuoką.
Gerai, jei santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tuomet nemalonaus santuokos nutraukimo procese nėra ginčų dėl turto dalybų, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir pan. Tačiau ką daryti, jei kitas sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo ir šalims nepavyksta taikiai susitarti bei pasidalyti turto? Kaip apsisaugoti nuo nesąžiningo sutuoktinio? Į kurį teismą kreiptis? Šie ir kiti klausimai užplūsta beveik visus asmenis, kurie ketina inicijuoti skyrybų procesą. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimų ir dėl sutuoktinio nesąžiningo elgesio, smurto artimoje aplinkoje bei nukentėjusių asmenų skaičių, siūlome Jums kiek įmanoma pasisaugoti ir įsidėmėti keletą patarimų.
Kokie įrodymai gali būti teikiami teismui?
Reikėtų nepamiršti, jog slapti įrašų darymai, slaptas filmavimas ir sekimas varžo kito asmens teises ir laisves, todėl gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Todėl geriausia užkluptą sutuoktinį nufotografuoti ar nufilmuoti viešoje vietoje, dėl ko Jums ateityje negalėtų būti pareikšti įtarimai. Taip pat Jums gali padėti ir Jūsų sutuoktinio neištikimybę matę asmenys – liudininkai, kurie galėtų patvirtinti, jog sutuoktinis negrįždavo, nekeldavo telefono ragelio ar intymiai bendravo su kitu asmeniu. Suradę sutuoktinio anketą pažinčių portale ar aptikę sutuoktinio intymius susirašinėjimus, galite tai užfiksuoti nuotraukomis arba tiesiog atlikti ekrano vaizdo fiksavimą – print screen. Taip pat nepamirškite, jog Jūs turite teisę prašyti teismo išreikalauti atitinkamų duomenų, kurių Jums gauti nepavyksta ir kurie bus vertinami kaip įrodymai arba turės reikšmės byloje.
Kilus įtarimui ir vėliau paaiškėjus faktui, jog Jūsų sutuoktinis Jums yra neištikimas, reikia surinkti kuo daugiau įrodymų, kuriais galėsite bei turėsite remtis teisme, prašydami pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos nutraukimo. Nes sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, t. y. liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, vaizdo ir garso įrašai bei kt. Svarbu, kad visi įrodymai būtų gauti teisėtu būdu ir nepažeistų kitų asmenų teisių. Todėl įtarę sutuoktinį neištikimybe bei tuo akivaizdžiai įsitikinę galite tai užfiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis.
Jokiu būdu nekerštaukite ir nesielkite neadekvačiai, nerašykite ir negrasinkite sutuoktiniui jokia forma. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas aplinkybes. Teismui nustatant, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, atsižvelgiama, ar pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, ar santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, ar dar ne. Nustačius faktą, jog sutuoktinių tarpusavio santykiai jau buvo nutrūkę, teismas santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi renkant įrodymus svarbu atsižvelgti į tai, ar Jūsų santuoka iki neištikimybės buvo tvirta ir ar Jūs vienas kitam vykdėte sutuoktinių įsipareigojimus, ar ne. Nes, ko gero, gali atsitikti taip, jog Jūsų pateiktais įrodymais nebus vadovaujamasi, o santuoka bus nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ko galima reikalauti teisme, nutraukiant santuoką dėl sutuoktinio kaltės?
Kitas žingsnis – tai reikiamų duomenų ir dokumentų surinkimas. Kreipiantis į teismą, Jums reikės santuokos liudijimo originalo, Jūsų ir sutuoktinio vardu registruoto nekilnojamojo turto išrašo, banko sąskaitų išrašo, pažymų apie Jūsų ir sutuoktinio vardu registruotas transporto priemones, gyvybės draudimo sutarčių. Taip pat ir kitų dokumentu, kuriuose atsispindėtų Jūsų ir sutuoktinio turtas, pajamos, santaupos. Reikia nepamiršti, jog Jums taip pat teks surinkti ir nurodyti Jums žinomus savo bei sutuoktinio kreditorius ir kreditorinius įsipareigojimus. Jei turite nepilnamečių vaikų, tai taip pat teks nustatyti jų gyvenamąją vietą ir mokamą išlaikymo dydį, kuris kiekvienu atveju priklausys nuo vaiko poreikių. Be to, kad nekiltų nesusipratimų ateityje, taip pat galite prašyti nustatyti ir bendravimo su vaiku tvarką. Tada bus aišku, kada vaikas su kuriuo iš tėvų gali būti, taip išvengsite ginčų.
Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nekaltoji šalis gali reikalauti kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat gali prašyti grąžinti jai dovanotas dovanas.
Taigi, surinkę šiuos ir kitus dokumentus, galiausiai su ieškiniu galėsite kreiptis į teismą. O ieškinyje galėsite pareikšti reikalavimus dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pavardės ir kt. Taip pat nepamirškite, jog turite teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalauti kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
Saltinis: alfa.lt

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos bylose.

Viename iš ankstesnių straipsnių buvo nagrinėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjant šeimos bylas. Jau tada minėjome, kad laikinosios apsaugos priemonės, galimos taikyti šeimos bylose reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straispnyje. Tuomet nagrinėjome jų taikymo galimybes, situacijas, kada jos gali būti taikomos. Šiame straipsnyje norėtume atkreipti dėmesį į vieną iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioje plačiau nei ankstesnėse pasisakyta dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje A. B. v. antstolė A. K., bylos Nr. 3K-3-216/2011 buvo išaiškinta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.
Taip pat Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, tai reiškia, kad, teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CK 144 straipsnio 3 dalis), todėl priimdamas sprendimą dėl bylos esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes, laikinųjų priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip negu numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. Kartu pažymėtina, kad analogiškam nagrinėjamam atveju – kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis reguliacinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas apima, turi būti vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo.