Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
CK 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu ypatingąja teisena (CPK 538-541 str.):
• jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienus metus;
• jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po to, kai suda¬ryta santuoka;
• jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
• jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.
Santuokos nutraukimo bylos yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Preziumuojama, kad sutuoktiniams kartu nebegyvenant ilgiau kaip metus (pavyzdžiui dėl to, kad vienas jų nuteistas laisvės atėmimo bausme ilgiau nei metams, pripažinus nežinia kur esančiu arba ilgiau kaip metus gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio) arba vienam iš jų tapus neveiksniam šeima iširo.
Bendras ir esminis visais šiais atvejais dalykas, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, nekelia kito sutuoktinio kaltės klausimo. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių ir santuokos nutraukimas jų bendru susitarimu yra negalimas.
Svarbus momentas norint nutraukti santuoką šiuo būdu, kai remiamasi sutuoktinių gyvenimu skyriumi. Būtina, kad gyvenimas skyriumi (arba kitaip vadinama – separacija) prieš prašant nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu būtų patvirtinta teismo, t. y. laikantis CK 3.73-3.80 straipsnių nustatytos procedūros. Todėl faktinis gyvenimas skyriumi nėra pagrindas prašyti nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. Jeigu vienas sutuoktinis paliko šeimą ir ja ilgiau nei metus nesirūpina, kitas sutuoktinis pagal CK 3.60 straipsnį turi teisę inicijuoti santuokos nutraukimo bylą, išskyrus atvejus, kai palikęs šeimą sutuoktinis yra pripažintas nežinia kur esančiu. Tačiau sutuoktiniai, gyvenimo skyrium režimu išgyvenę net ir ilgiau nei metus, turi teisę nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal CK 3.51 straipsnį. Taigi sutuoktiniai gali pasirinkti, kokiu būdu nutraukti santuoką.
Santuoka taip pat nutraukiama ypatingąja teisena, jeigu vienas iš sutuoktinių, sudaręs santuoką įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu. Santuoka su asmeniu, kuris buvo pripažintas neveiksniu prieš ją sudarydamas, negalioja (CK 3.15 str.). Apribojus sutuoktinio veiksnumą (CK 2.11 str.), santuoka gali būti nutraukta CK 3.60 straipsnio pagrindu arba bendru abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.51 str.).
Kai vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu pripažįstamas nežinia kur esančiu, kitas sutuoktinis taip pat gali nutraukti santuoką ypatingąja teisena. Tokiu atveju sutuoktinis gali pareikšti ieškinį ir CK 3.60 straipsnio pagrindu bei įrodinėti, kad dingęs sutuoktinis sąmoningai paliko šeimą.
Vieno iš sutuoktinių nuteisimas neatima teisės iš sutuoktinių prašyti nutraukti santuoką bendru susitarimu ir pagal CK 3.51 straipsnį, nors sutuoktinis ilgiau nei vieniems metams yra nuteistas laisvės atėmimu už netyčinį nusikaltimą. Jeigu vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu ar kitokia bausme už tyčinį nusikaltimą, sutuoktiniai taip pat gali nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal CK 3.51 straipsnį. Be to, kai vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu už tyčinį nusikaltimą, kitas sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.60 straipsniu ir reikalauti nutraukti santuoką motyvuodamas esant nuteistojo sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Vadinasi, ir šiuo atveju santuokos nutraukimo būdas priklauso nuo abiejų sutuoktinių valios.
Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 538 str. 3 d.). Tokie prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 83 str. 1 d. 12 p.).
Įstatyme, norint apsaugoti neveiksnaus sutuoktinio teises ir interesus numatytos tam tikros garantijos.
Kadangi pats neveiksnus sutuoktinis negali pradėti santuokos nutraukimo bylos ir apginti savo teisių, neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą nutraukti santuoką gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija (CK 3.55 str. 2 d.).
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucija (3.58 str.) ir pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką. Neveiksnaus sutuoktinio, kuris objektyviai pats negali ginti savo teisių ir interesų, interesams byloje atstovauja globėjas.
Prašyme nutraukti santuoką, be kitų būtinų rekvizitų, privaloma nurodyti konkretų CK 3.55 straipsnio 1 dalies punktą, kuriuo remiamasi. CK 3.56 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad pareiškėjas prašyme taip pat nurodytų kitus duomenis, kurie yra būtini sprendžiant santuokos nutraukimo bylą: jeigu prašyme turi būti nurodyta, kur gyvens vaikai, kas juos išlaikys (kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų); pareiškėjas turi nurodyti, kaip bus užtikrinamas neveiksnaus sutuoktinio išlaikymas (jei kitas sutuoktinis pripažintas neveiksniu); jeigu yra bendro sutuoktinių turto, turi būti įvardyti pareiškėjo reikalavimai dėl bendro turto padalijimo. Jei tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje yra išspręsti jų tarpusavio turtiniai klausimai, ji turi būti pateikta kartu su prašymu.
CK 3.57 straipsnio 2 dalis teigiama, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą CK 3.55 straipsnio pagrindu nėra taikomas CK 3.54 straipsnis. Tai reiškia, kad teismas neturi teisės nustatyti sutuoktiniams iki šešių mėnesių terminą susitaikyti ir šiam laikotarpiui sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau nors šiais atvejais teismas negali nustatyti susitaikymo termino ir sustabdyti bylos, nutraukdamas santuoką CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, teisėjas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis normomis, kurios įpareigoja teismą siekti šalių susitaikymo kiekvienoje civilinėje byloje (CPK 231, 376 str.), turi teisę šalims pasiūlyti susitaikyti.
Teismas neprivalo tenkinti sutuoktinio prašymo nutraukti santuoką, jeigu nėra įsitikinęs, kad santuoka tikrai iširo. Šiuo atveju taip pat taikytina CPK 3.53 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismas santuoką nutraukia tik jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Be to, CK 3.57 straipsnio 3 dalis nurodo papildomus kriterijus, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Tokie kriterijai tai – kiekvieno sutuoktinio amžius, santuokos trukmė, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesai, taip pat, ar santuokos nutraukimas nepadarys esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam iš sutuoktinių ar jų nepilnamečiams vaikams. Šių kriterijų sąrašas nelaikytinas baigtiniu, tai reiškia, kad gali būti ir daugiau reikšmingų kriterijų priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, tai gali būti kito sutuoktinio sveikatos būklė ir panašiai. Ypač svarbu tokias aplinkybes įvertinti tais atvejais, kai santuoką prašoma nutraukti dėl kito sutuoktinio pripažinimo neveiksniu ar nuteisimo už netyčinį nusikaltimą. Taigi ši norma turi būti aiškinama sistemiškai, kartu su CK 3.27 straipsniu.
Kai viena sutuoktinis pareiškia prašymą nutraukti santuoką šiame straipsnyje nagrinėjamu būdu, kitas sutuoktinis turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašančio ją nutraukti sutuoktinio kaltės (CK 3.57 str. 4 d.). Jeigu sutuoktinis, su kuriuo prašoma nutraukti santuoką, pripažintas neveiksniu, tai gali pareikšti jo globėjas. Tačiau nepaisant to, kad yra pareikštas toks pareiškimas, santuokos nutraukimo byla ir toliau nagrinėjama ypatingąja teisena. Šiuo atveju yra taikomi CK 3.60-3.65 straipsniai. Jeigu teismas pripažįsta, kad santuoka tikrai iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, taikomi santuokos nutraukimo padariniai, nurodyti CK 3.70 straipsnyje. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, taip pat gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2-3 d.). Pabrėžtina, kad neveiksnaus sutuoktinio elgesys pripažinus jį neveiksniu negali būti pripažintas kaltu.
Sutuoktinis, su kuriuo prašoma nutraukti santuoką (jo globėjas), taip pat turi teisę reikalauti, kad teismas ne nutrauktų santuoką, o nustatytų sutuoktinių gyvenimą skyrium (CK 3.74 str. 2 d.).
Nutraukiant santuoką aptariamais pagrindais, privalo būti išspręsti ir visi kiti klausimai, susiję su jos nutraukimu: jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, teismas privalo nuspręsti dėl jų gyvena¬mosios vietos ir išlaikymo; jeigu yra bendro turto, jis turi būti padalytas, išskyrus atvejus, kai turtas jau yra padalytas notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi; turi būti išspręstas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, jeigu šitai neaptarta vedybų sutartyje (CK 3.59 str.).
CK 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu ypatingąja teisena (CPK 538-541 str.):
• jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienus metus;
• jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po to, kai suda¬ryta santuoka;
• jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
• jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.
Santuokos nutraukimo bylos yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Preziumuojama, kad sutuoktiniams kartu nebegyvenant ilgiau kaip metus (pavyzdžiui dėl to, kad vienas jų nuteistas laisvės atėmimo bausme ilgiau nei metams, pripažinus nežinia kur esančiu arba ilgiau kaip metus gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio) arba vienam iš jų tapus neveiksniam šeima iširo.
Bendras ir esminis visais šiais atvejais dalykas, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, nekelia kito sutuoktinio kaltės klausimo. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių ir santuokos nutraukimas jų bendru susitarimu yra negalimas.
Svarbus momentas norint nutraukti santuoką šiuo būdu, kai remiamasi sutuoktinių gyvenimu skyriumi. Būtina, kad gyvenimas skyriumi (arba kitaip vadinama – separacija) prieš prašant nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu būtų patvirtinta teismo, t. y. laikantis CK 3.73-3.80 straipsnių nustatytos procedūros. Todėl faktinis gyvenimas skyriumi nėra pagrindas prašyti nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu. Jeigu vienas sutuoktinis paliko šeimą ir ja ilgiau nei metus nesirūpina, kitas sutuoktinis pagal CK 3.60 straipsnį turi teisę inicijuoti santuokos nutraukimo bylą, išskyrus atvejus, kai palikęs šeimą sutuoktinis yra pripažintas nežinia kur esančiu. Tačiau sutuoktiniai, gyvenimo skyrium režimu išgyvenę net ir ilgiau nei metus, turi teisę nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal CK 3.51 straipsnį. Taigi sutuoktiniai gali pasirinkti, kokiu būdu nutraukti santuoką.
Santuoka taip pat nutraukiama ypatingąja teisena, jeigu vienas iš sutuoktinių, sudaręs santuoką įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu. Santuoka su asmeniu, kuris buvo pripažintas neveiksniu prieš ją sudarydamas, negalioja (CK 3.15 str.). Apribojus sutuoktinio veiksnumą (CK 2.11 str.), santuoka gali būti nutraukta CK 3.60 straipsnio pagrindu arba bendru abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.51 str.).
Kai vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu pripažįstamas nežinia kur esančiu, kitas sutuoktinis taip pat gali nutraukti santuoką ypatingąja teisena. Tokiu atveju sutuoktinis gali pareikšti ieškinį ir CK 3.60 straipsnio pagrindu bei įrodinėti, kad dingęs sutuoktinis sąmoningai paliko šeimą.
Vieno iš sutuoktinių nuteisimas neatima teisės iš sutuoktinių prašyti nutraukti santuoką bendru susitarimu ir pagal CK 3.51 straipsnį, nors sutuoktinis ilgiau nei vieniems metams yra nuteistas laisvės atėmimu už netyčinį nusikaltimą. Jeigu vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu ar kitokia bausme už tyčinį nusikaltimą, sutuoktiniai taip pat gali nutraukti santuoką bendru susitarimu pagal CK 3.51 straipsnį. Be to, kai vienas sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu už tyčinį nusikaltimą, kitas sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.60 straipsniu ir reikalauti nutraukti santuoką motyvuodamas esant nuteistojo sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Vadinasi, ir šiuo atveju santuokos nutraukimo būdas priklauso nuo abiejų sutuoktinių valios.
Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 538 str. 3 d.). Tokie prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 83 str. 1 d. 12 p.).
Įstatyme, norint apsaugoti neveiksnaus sutuoktinio teises ir interesus numatytos tam tikros garantijos.
Kadangi pats neveiksnus sutuoktinis negali pradėti santuokos nutraukimo bylos ir apginti savo teisių, neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą nutraukti santuoką gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija (CK 3.55 str. 2 d.).
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucija (3.58 str.) ir pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką. Neveiksnaus sutuoktinio, kuris objektyviai pats negali ginti savo teisių ir interesų, interesams byloje atstovauja globėjas.
Prašyme nutraukti santuoką, be kitų būtinų rekvizitų, privaloma nurodyti konkretų CK 3.55 straipsnio 1 dalies punktą, kuriuo remiamasi. CK 3.56 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad pareiškėjas prašyme taip pat nurodytų kitus duomenis, kurie yra būtini sprendžiant santuokos nutraukimo bylą: jeigu prašyme turi būti nurodyta, kur gyvens vaikai, kas juos išlaikys (kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų); pareiškėjas turi nurodyti, kaip bus užtikrinamas neveiksnaus sutuoktinio išlaikymas (jei kitas sutuoktinis pripažintas neveiksniu); jeigu yra bendro sutuoktinių turto, turi būti įvardyti pareiškėjo reikalavimai dėl bendro turto padalijimo. Jei tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje yra išspręsti jų tarpusavio turtiniai klausimai, ji turi būti pateikta kartu su prašymu.
CK 3.57 straipsnio 2 dalis teigiama, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą CK 3.55 straipsnio pagrindu nėra taikomas CK 3.54 straipsnis. Tai reiškia, kad teismas neturi teisės nustatyti sutuoktiniams iki šešių mėnesių terminą susitaikyti ir šiam laikotarpiui sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau nors šiais atvejais teismas negali nustatyti susitaikymo termino ir sustabdyti bylos, nutraukdamas santuoką CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, teisėjas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis normomis, kurios įpareigoja teismą siekti šalių susitaikymo kiekvienoje civilinėje byloje (CPK 231, 376 str.), turi teisę šalims pasiūlyti susitaikyti.
Teismas neprivalo tenkinti sutuoktinio prašymo nutraukti santuoką, jeigu nėra įsitikinęs, kad santuoka tikrai iširo. Šiuo atveju taip pat taikytina CPK 3.53 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teismas santuoką nutraukia tik jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Be to, CK 3.57 straipsnio 3 dalis nurodo papildomus kriterijus, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Tokie kriterijai tai – kiekvieno sutuoktinio amžius, santuokos trukmė, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesai, taip pat, ar santuokos nutraukimas nepadarys esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam iš sutuoktinių ar jų nepilnamečiams vaikams. Šių kriterijų sąrašas nelaikytinas baigtiniu, tai reiškia, kad gali būti ir daugiau reikšmingų kriterijų priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, tai gali būti kito sutuoktinio sveikatos būklė ir panašiai. Ypač svarbu tokias aplinkybes įvertinti tais atvejais, kai santuoką prašoma nutraukti dėl kito sutuoktinio pripažinimo neveiksniu ar nuteisimo už netyčinį nusikaltimą. Taigi ši norma turi būti aiškinama sistemiškai, kartu su CK 3.27 straipsniu.
Kai viena sutuoktinis pareiškia prašymą nutraukti santuoką šiame straipsnyje nagrinėjamu būdu, kitas sutuoktinis turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašančio ją nutraukti sutuoktinio kaltės (CK 3.57 str. 4 d.). Jeigu sutuoktinis, su kuriuo prašoma nutraukti santuoką, pripažintas neveiksniu, tai gali pareikšti jo globėjas. Tačiau nepaisant to, kad yra pareikštas toks pareiškimas, santuokos nutraukimo byla ir toliau nagrinėjama ypatingąja teisena. Šiuo atveju yra taikomi CK 3.60-3.65 straipsniai. Jeigu teismas pripažįsta, kad santuoka tikrai iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, taikomi santuokos nutraukimo padariniai, nurodyti CK 3.70 straipsnyje. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, taip pat gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2-3 d.). Pabrėžtina, kad neveiksnaus sutuoktinio elgesys pripažinus jį neveiksniu negali būti pripažintas kaltu.
Sutuoktinis, su kuriuo prašoma nutraukti santuoką (jo globėjas), taip pat turi teisę reikalauti, kad teismas ne nutrauktų santuoką, o nustatytų sutuoktinių gyvenimą skyrium (CK 3.74 str. 2 d.).
Nutraukiant santuoką aptariamais pagrindais, privalo būti išspręsti ir visi kiti klausimai, susiję su jos nutraukimu: jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, teismas privalo nuspręsti dėl jų gyvena¬mosios vietos ir išlaikymo; jeigu yra bendro turto, jis turi būti padalytas, išskyrus atvejus, kai turtas jau yra padalytas notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi; turi būti išspręstas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, jeigu šitai neaptarta vedybų sutartyje (CK 3.59 str.).
RSS Feed
