Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos bylose.
Viename iš ankstesnių straipsnių buvo nagrinėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjant šeimos bylas. Jau tada minėjome, kad laikinosios apsaugos priemonės, galimos taikyti šeimos bylose reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straispnyje. Tuomet nagrinėjome jų taikymo galimybes, situacijas, kada jos gali būti taikomos. Šiame straipsnyje norėtume atkreipti dėmesį į vieną iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioje plačiau nei ankstesnėse pasisakyta dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje A. B. v. antstolė A. K., bylos Nr. 3K-3-216/2011 buvo išaiškinta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.
Taip pat Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, tai reiškia, kad, teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CK 144 straipsnio 3 dalis), todėl priimdamas sprendimą dėl bylos esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes, laikinųjų priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip negu numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. Kartu pažymėtina, kad analogiškam nagrinėjamam atveju – kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis reguliacinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas apima, turi būti vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo.
Viename iš ankstesnių straipsnių buvo nagrinėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjant šeimos bylas. Jau tada minėjome, kad laikinosios apsaugos priemonės, galimos taikyti šeimos bylose reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straispnyje. Tuomet nagrinėjome jų taikymo galimybes, situacijas, kada jos gali būti taikomos. Šiame straipsnyje norėtume atkreipti dėmesį į vieną iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurioje plačiau nei ankstesnėse pasisakyta dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje A. B. v. antstolė A. K., bylos Nr. 3K-3-216/2011 buvo išaiškinta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas.
Taip pat Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bylos esmės, tai reiškia, kad, teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CK 144 straipsnio 3 dalis), todėl priimdamas sprendimą dėl bylos esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes, laikinųjų priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip negu numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. Kartu pažymėtina, kad analogiškam nagrinėjamam atveju – kai teismo nutartis, kuria byla išspręsta iš esmės, iš dalies sutampa su neįvykdyta teismo nutartimi pritaikytomis reguliacinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas apima, turi būti vykdomas procesinis sprendimas dėl bylos esmės, o ne nutartis dėl laikinųjų priemonių taikymo.
RSS Feed
